Ei!
Kur gi jie?
Nesuprantu, ar aš jų nerandu, ar jie manęs..
Lyg per tirščiausią rūką jie manęs nemato
Kodėl?
Dėl kai kurių suprantu,
Bet kodėl tie mano geriausi?
Jie neklausia, kur aš esu?
Kodėl?
Širdis dreba..
Ne iš baimės,
Ne iš laimės,
Čia tikriausiai iš to liūdėsio,
Lyg dieną reikalingas, matomas,
O naktį viskas apsiverčia.
Jau ašaros vėl nori pasirodyti,
Bet jau šito nereikia!
Mintys lakso iš vienos vietos į kitą,
Gaila, kad pykti nemoku,
Norėčiau išmokti.
Aš sakiau, kad taip bus.
Atitols nuo tos, kurios tikrai neturėtų atitolt..
Ir tai padarė abi..
Jas ir tik turėjau savyje...
Viskas.
