Šiandien supratau, kaip yra nelengva gyventi. Kasdien visokios problemos, barniai, nesėkmės... Ir tai sakykim nutinka kasdien, ar ne? :) Nusišneku... žinau, visai esu pasimetus tiek laike, tiek gyvenime. Per kelias savaites tikrai buvo labai daug pasikeitimų ir kraupių įvykių ( kas skaito tikriausiai suprato apie ką aš... ) . Spaikas. Jis buvo toks šaunus,o dabar vėl žliumbiu... Ji Dievas pasišaukė labai greitai ir netikėtai, ryte dar buvo sveikas, o po kelių valandų miegojo amžinu miegu... Tikrai kraupu. Dabar tik supratau kaip aš jį mylėjau. Manau labiausiai supranti, kaip jį mylėjai, kai netenki... Nors šiek tiek jo bijojau... Noriu vėl išsiverkt, net nežinau, jau šešios dienos be jo, tikiuosi greitai apsiprasiu :) Kai pažiūri į tuščią jo gyvenimo vietą, VĖL norisi verkt, tad stengiuosi ten nežiūrėt. Gerai, dabar manau šiai savaitei liūdnų naujienų užteks ;)